lt en

Mūsų klausimas

Ką daryti, kad homoseksualūs asmenys galėtų produktyviai dirbti ir nejausti pažeminimo?
skatinti atvirą, tolerantišką ir lanksčią darbo aplinką;
rengti ir platinti informaciją, kuri padėtų kurti teigiamą darbdavių, darbuotojų, apskritai visuomenės nuomonę apie homoseksualius asmenis;
skatinti ne tik toleranciją, bet ir atvirumą bei atsiskleidimą darbe;
kurti auklėjimo ir lavinimo programas, kuriose būtų išsamiai ir visapusiškai diskutuojamas homoseksualumo aspektas.

Konferencijos, tyrimai

2006 m. lapkričio 9-10 d. Kaune Vytauto Didžiojo universitete įvyko tarptautinė konferencija "HOMOFOBIJA IR HOMOSEKSUALIŲ ŽMONIŲ DISKRIMINACIJA: Socialinės įtraukties iššūkiai išsiplėtusioje Europoje".
 
Ką žinome apie homofobiją ir LGBT socialinę atskirtį Europoje? Ko galėtumėme pasimokyti iš kitų šalių patirties? Kokios diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos formos yra labiausiai paplitusios? Ką byloja lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų asmeninė patirtis? Kaip reikėtų veikti, kad mūsų visuomenėse būtų daugiau tolerancijos ir pagarbos žmogaus teisėms? Kokios yra ateities ir socialinės kaitos perspektyvos?
 
Visa tai svarstyta šioje konferencijoje.
 
Žiūrėkite:
 
KONFERENCIJOS PRANEŠĖJŲ STRAIPSNIAI:
 
Dr. Aivita Putnina, Latvijos universitetas
„Seksualumas, vyriškumas ir homofobija: Latvijos atvejis“
 
Straipsnyje analizuojami Latvijos gėjų parado įvykiai ir su jais susijusios viešosios diskusijos. Trumpai aptariamas homoseksualumo pateikimas viešojoje erdvėje, bandant atrasti priežastis, dėl kurių Latvijos visuomenė sureagavo į šį įvykį taip stipriai. Autorė pateikia seksualumo aspektą kaip pavyzdį iš viešųjų diskusijų ir nagrinėja jo konstravimą bei ‚natūralizavimą‘. Pastarasis remiasi teorijomis apie instinktus ir lyčių fiziologiją.
 
„Teisingos“ retorikos apie homoseksualumą formulavimas Latvijoje kilo palaipsniui. Tikrai aštrios diskusijos šia tema tapo 2005-ųjų vasarą, kai buvo suorganizuotas Gėjų paradas. Gėjai ir lesbietės tapo „mažuma“, kuri mobilizavo „daugumą“. Tai davė pradžią ir homofobiškam judėjimui, siekiančiam patvirtinti heteronormatyvias vertybes, kurios tarsi buvo prarastos dėl homoseksualų spaudimo.
 
Taip vadinamas homoseksualų praktikos „iškrypimas“, kaip teigia autorė, išvertus jį į „normalią“ seksualinio elgesio kalbą, reiškia tradicinio vyro-moters seksualumo modelio patvirtinimą. Homoseksualus aktas tapo anti-gėjų judėjimo emblema Latvijoje ir pabrėžė gėjų seksualumo „nenatūralumą“, kreipiant dėmesį į „neprideramą“ vyrų poziciją seksualinio akto metu.
 
Šiame procese svarbiu elementu tampa kaltė, įgalinanti kontroliuoti seksualinį elgesį tiek viešai, tiek asmeniniame lygmenyje ir, cituojant P.Bourdieu, tampa svarbiu faktoriumi seksualumo konstravime, nurodančiu internalizuotą simbolinio dominavimo sąsają. Kaltė susiejama tiek su „gėdingu“ seksualiniu aktyvumu, tiek su viešu jo demonstravimu.
 
Plačiau skaitykite čia (anglų kalba).
 
 
Dr. Jukka Lehtonen, Helsinkio universitetas
„Seksualinių orientacijų ir lyčių įvairovė švietimo sistemoje ir darbo aplinkoje“
 
Heteronormatyvus mąstymas atsispindi institucijose, struktūrose, tarpasmeniniuose santykiuose ir darbo aplinkoje: heteroseksualus vyriškumas ir heteroseksualus moteriškumas reprezentuoja prigimtinius, įteisintus ir trokštamus santykių modelius. Dažnai tai - vienintelės galimos alternatyvos, kurios paliekamos straipsnyje aptariamiems darbo ar mokyklos bendruomenės nariams. Vis tik kaip kultūrinis ir socialinis konstruktas heteronormatyvumas tampa diskusijų ir persvarstymų objektu.
 
Straipsnyje teigiama, kad dažnai darbo aplinkoje apie homoseksualumą kalbama, kaip apie „kažką, ką visi žino, bet niekas nemini“. Šiuos aptariamus aspektus J.Lehtonen iliustruoja surinktų interviu medžiaga. Remiantis jais autorius daro prielaidą, kad heteronormatyvi kultūra mokyklose sustiprina tendenciją, kad praktikoje ne-heteroseksualūs mokytojai lieka nematomi savo darbo aplinkoje ir jaunimas negauna modelio, kuris galėtų pateikti alternatyvas heteroseksualumui. Panaši kultūra išlieka ir kitose darbo aplinkose.
 
Plačiau apie tai skaitykite čia (anglų kalba).
 
 
Dr. Line Chamberland, Kvebeko universitetas
„Atsivėrimas darbe: strategijos ir priežastys“ 
 
Nuo 1977 m., kai Kvebeko Teisių Chartija uždraudė diskriminaciją seksualinės orientacijos pagrindu, buvo pakeista daugelis juridinių aspektų tiek provincialiame, tiek federaliniame valdžios lygmenyse: tos pačios lyties partnerių kohabitacijos pripažinimas, kvazi-santuokos statuso, kitaip vadinamo pilietine unija, sukūrimas Kvebeke bei vėliau sekęs leidimas tuoktis tos pačios lyties atstovams tiek Kvebeke, tiek Kanadoje. Šių naujų įstatymų priėmimas reflektuoja ir skatina pozityvią viešosios nuomonės kaitą bei besikeičiantį požiūrį į homoseksualizmą, įskaitant ir darbo aplinką.
 
Straipsnyje aptariami duomenys iš surinktų 786 klausimynų ir atliktų 204 interviu su gėjais ir lesbietėmis, dirbančiais skirtinguose darbuose ir darbo aplinkose. Tik mažuma respondentų pasisakė apie tiesioginės diskriminacijos patirtis ar darbą homofobiškoje aplinkoje, tačiau stereotipai, išankstinis nusistatymas ir netiesioginės diskriminacijos formos tebeegzistuoja daugelyje darboviečių. Dauguma respondentų yra atsivėrę savo darbuose, tačiau tik nedaugelis jaučiasi nevaržomai laisvai kalbėdami apie savo seksualinę orientaciją. Strategijų analizė atskleidė, jog daugelis yra atsargūs dėl potencialių negatyvių pasekmių atsivėrimo metu. Priežastis, lėmusi sprendimą atsiverti ar ne, dažnai remiasi darbo aplinkoje vyraujančiomis pažiūromis, o tiksliau - išankstinio nusistatymo nebuvimu. Galiausiai, tekste nagrinėjamos asmeninės savybės, lytis ir amžius, darbo specifika ir kiti aplinkos faktoriai, kurie įtakoja jų motyvus deklaruoti ar maskuoti savo seksualinę orientaciją darbe.
 
Plačiau apie tai skaitykite čia (anglų kalba).
 
 
Dr. Judit Takacs, Vengrijos mokslų akademijos Sociologijos institutas
„Socialinė LGBT jaunimo atskirtis Europoje“
 
Straipsnyje kalbama apie barjerus, mažinančius LGBT jaunimo socialinę integraciją. Empirinė darbo dalis remiasi nauju tyrimu, atliktu ILGA-Europe ir ILGYO socialinės atskirties tyrimų komandos 2006 metais. Individualūs LGBT jaunimo atsakymai (surinkti iš 37 Europos šalių) atskleidė panašias socialinės atskirties problemas, parodančias, jog LGBT jaunimui yra problematiška tapti pilnaverčiais socializacijos proceso dalyviais dėl jiems nepalankaus socialinio konteksto.
 
LGBT, tai skėtinis pavadinimas, apjungiantis tokias heterogeniškas grupes kaip lesbietės, gėjai, biseksualai ir transseksualai. Jie priklauso engiamai socialinei grupei, kenčiančiai nuo kasdieninių patirčių, išplaukiančių iš nekvestionuojamų normų ir institucinių taisyklių. Jungtis į vieną junginį juos skatina noras plačiau reprezentuoti savo teises bei įgauti daugiau paramos. Tiriant LGBT jaunimo socialinę atskirtį, straipsnyje bus naudojama struktūrinės priespaudos koncepcija (Young 1990), kuri koncentruojasi ties nepatogumais ir neteisybe LGBT jaunimo atžvilgiu.
 
Plačiau skaitykite čia (anglų kalba).
 
 
Dr. J. Reingardienė ir dr. A. Zdanevičius, Vytauto Didžiojo universitetas
„Ardant (hetero)normatyvumą: atsivėrimas darbe Lietuvoje“
 
Lietuva įvardijama kaip viena homofobiškiausių šalių Europoje. Toks kontekstas yra specifinis heteroseksizmo diskurso apčiuopimui bei seksualinių mažumų identiteto darbo aplinkoje analizei. Remdamiesi empiriniais duomenimis straipsnių autoriai kalba apie prieštaringą padėtį Lietuvoje – surinktų duomenų rezultatai rodo, jog egzistuoja taip vadinama „normatyvinė“ homofobija (normatyviniai požiūriai į homoseksualumą), kuri kinta, tačiau „empirinė“ homofobija (kuri susijusi su individų vertybinėmis orientacijomis) vis dar dominuoja tarp Lietuvos gyventojų; pavyzdžiui, 70% respondentų nurodo, kad jie „niekada asmeniškai nepritartų diskriminacijai seksualinės orientacijos pagrindu“, tačiau 61% jų taip pat teigia, kad „nenorėtų priklausyti organizacijai, kurioje būtų homoseksualių žmonių“.
 
Kadangi seksualinės mažumos yra socialiai nematomos, elgiamasi taip, tarsi homoseksualūs asmenys turi seksualinę orientaciją, o heteroseksualai - ne... Straipsnyje analizuojama, kaip ne-heteroseksualūs identitetai atsispindi pasirinkimuose atsiverti (atvirai pripažįstant savo homoseksualią tapatybę) arba likti užsisklendus (neatsiverti ir slėpti savo seksualinę tapatybę). Atsirandantis susiskaldymas tarp saviidentifikavimo (kas aš esu) ir socialinio identiteto (kaip aš esu suvokiamas kitų), privataus ir viešo gyvenimo atskyrimas, nutildytas seksualumas.
 
Apie tai plačiau skaitykite čia (anglų kalba).
e-solution: gaumina