lt en

Mūsų klausimas

Ką daryti, kad homoseksualūs asmenys galėtų produktyviai dirbti ir nejausti pažeminimo?
skatinti atvirą, tolerantišką ir lanksčią darbo aplinką;
rengti ir platinti informaciją, kuri padėtų kurti teigiamą darbdavių, darbuotojų, apskritai visuomenės nuomonę apie homoseksualius asmenis;
skatinti ne tik toleranciją, bet ir atvirumą bei atsiskleidimą darbe;
kurti auklėjimo ir lavinimo programas, kuriose būtų išsamiai ir visapusiškai diskutuojamas homoseksualumo aspektas.

Konferencijos, tyrimai

NUTILDYTAS SEKSUALUMAS: asmeninės gėjų ir lesbiečių diskriminacijos darbe patirtys
 
 
 
 
Projekto partnerių tyrimas apie Lietuvos gyventojų homofobiją
 
Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedra ir Socialinių tyrimų centras kartu su UAB „Vilmorus“ atliko Lietuvos gyventojų reprezentatyvią apklausą, kurios metu buvo apklausti 1005 Lietuvos gyventojai  apie tai, ką jie mano apie įvairių socialinių sluoksnių, įskaitant homoseksualius asmenis, diskriminaciją Lietuvoje. Tyrimo koncepciją ir instrumentą kūrė bei tyrimą koordinavo – VDU Sociologijos katedros ir Socialinių tyrimų centro tyrinėtojai – Jolanta Reingardė, Artūras Tereškinas ir Arnas Zdanevičius. Tai pirmoji tokio pobūdžio apklausa Lietuvoje, daugiausia dėmesio skirianti homofobijos paplitimui ir gyventojų požiūriui į homoseksualumą. Iki šiol gyventojai galėjo savo nuomonę apie minėtą reiškinį išreikšti tik įvairiuose vertybių tyrimuose, kuriuose klausimai apie homoseksualumą būdavo formuluojami itin stereotipiškai ir nekorektiškai.
 
Šio tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų yra vis dar labai homofobiški. Apie 70 procentų respondentų mano, jog homoseksualūs asmenys neturėtų dirbti mokyklose. Kas antras apklaustasis teigė, kad homoseksualūs asmenys neturėtų dirbti policijoje. Nors ketvirtadalis respondentų pritaria įstatymams, ginantiems homoseksualius žmonių teises darbe, trečdalis vis dar mano, jog žmonių įvairovės visuomenėje palaikymas veda prie tautos išsigimimo. Net trečdalis apklaustųjų teigia, jog kartais arba visada pateisintų diskriminaciją lytinės orientacijos pagrindu.
 
 
Kita vertus, nors Lietuvos gyventojų požiūriai vis dar išlieka homofobiški, tačiau jau galima pastebėti ir visuomenės tolerantiškesnio požiūrio apraiškų. Beveik trečdalis (28%) apklausoje dalyvavusių respondentų mano, kad labiausiai diskriminuojama socialinė grupė Lietuvoje- homoseksualūs žmonės. Tai reiškia, kad žmonės pagaliau pradeda pripažinti, kad ši Lietuvos gyventojų grupė yra socialinėje atskirtyje ir neturi tokių pat galimybių kaip heteroseksualai.
 
 
 
Homoseksualūs žmonės viešose ir privačiose erdvėse: socialistinis ir posocialistinis Lietuvos kontekstas
 
Homoseksualai turi ką pasakyti apie gyvenimą heteronormatyvioje ir homofobiškoje visuomenėje. Jų istorijos ir patirtys gali padėti geriau suprasti ne tik juos pačius, bet ir sovietinę bei posovietinę Lietuvos visuomenę ir joje vykusius ar tebevykstančius procesus, paaiškinti naujai atsiradusius reiškinius. Ši tema nėra populiari mūsų akademiniuose baruose, kai tuo tarpu Vakaruose homoseksualumo antropologijos studijos išsamiai plėtojamos ir analizuojamos jau nuo 6 deš. Į komunistinių šalių Bloką sovietmečiu tyrinėtojams iš svetur buvo praktiškai neįmanoma patekti, todėl anksčiau vykę procesai ir homoseksualių žmonių gyvenimas yra dar labai mažai tyrinėtas.
 
Tyrimo tikslas – atskleisti gėjų ir lesbiečių padėtį mūsų visuomenėje, lyginant bei analizuojant šių žmonių sovietinę ir posovietinę patirtį Lietuvoje, gilinantis į jų bendruomeninį gyvenimą ir problemas, su kuriomis jie susiduria viešose ir privačiose erdvėse. Vienas iš šio darbo uždavinių – parodyti, kaip pasikeitė vieša/privatu erdvės pokyčių Lietuvoje, kokios buvo šių permainų priežastys ir kaip tai įtakojo homoseksualų gyvenimą. Todėl darbe nagrinėjami gėjų ir lesbiečių asmeniniai santykiai: savęs ir savo seksualinių troškimų supratimo bei vertinimo patirtys. Analizuojami tarpasmeniniai santykiai aptariant gėjų ir lesbiečių bendruomeniškumo klausimus. Nagrinėjama homoseksualumo samprata sovietinėje ir posovietinėje Lietuvos visuomenėje atskleidžiant homoseksualų patirtis ir požiūrį į šeimą. Nemažai dėmesio skiriama darbo aplinkai: ji pasirenkama kaip vieša erdvė, kurioje homoseksualai praleidžia daugiausia laiko ir tiesiogiai susiduria su visuomenės požiūriu bei nuostatomis apie homoseksualumą.
 
 
 
e-solution: gaumina