lt en

Mūsų klausimas

Ką daryti, kad homoseksualūs asmenys galėtų produktyviai dirbti ir nejausti pažeminimo?
skatinti atvirą, tolerantišką ir lanksčią darbo aplinką;
rengti ir platinti informaciją, kuri padėtų kurti teigiamą darbdavių, darbuotojų, apskritai visuomenės nuomonę apie homoseksualius asmenis;
skatinti ne tik toleranciją, bet ir atvirumą bei atsiskleidimą darbe;
kurti auklėjimo ir lavinimo programas, kuriose būtų išsamiai ir visapusiškai diskutuojamas homoseksualumo aspektas.

LGBT teisių pripažinimo Lietuvoje teisinės strategijos

 
 
Paplitęs posakis, kad žmogaus teisės – šiuolaikinės civilizacijos pamatinė vertybė. Neabejotinai, kiekvienas iš mūsų šią skambią frazę galėtume nuoširdžiai ištarti tik tada, jei turėtume pagrindo sau atvirai pripažinti: gyvenu valstybėje, kurioje jaučiuosi saugus, orus ir garantuotas dėl dabarties bei ateities, nepaisant skirtybių – toks koks gimiau, kuo esu savitas ir įdomus, kitoks. Valstybėje, kurioje žmogaus teisės “veikia”. Demokratinėje valstybėje, kurioje rūpinimasis žmogaus teisėmis seniai yra tapęs vidaus politikos prioritetu.
 
Nors Lietuvoje apie žmogaus teises daugiausiai nevyriausybinių organizacijų dėka palaipsniui suvokiama vis daugiau, bendra situacija kol kas nežada nieko gero. Anot Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus Henriko Mickevičiaus, sąvoka „žmogaus teisės“ iš tikrųjų veikia tik Vakaruose, o mūsų šalies piliečiai vis dar vadovaujasi išsiugdyta labai didele tolerancija kišimuisi į savo privatumą. Kartkartėmis jie mėgsta sakyti: „Valdžia žino, ką daro“, taip jai dar labiau atrišdami rankas. Lietuvos valstybėje jau veikia visas tinklas institucijų, kurių pašaukimas realiai ginti visų piliečių teises: ombudsmenai (tai yra Seimo kontrolieriai), Vaiko teisių, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos. Neteisėtus valdžios institucijų (pareigūnų) veiksmus, pažeidžiančius žmogaus teises ir laisves, asmenys gali skųsti nuo 1999 metų įsteigtiems specializuotiems administraciniams teismams.  Šia prasme galėtume teigti, kad Lietuvoje sukurtos prielaidos tinkamam žmogaus teisių gynimui ir šių tiesių įgyvendinimo mechanizmas veikia.
 
Deja, reali faktinė situacija mus verčia prieiti prie priešingos aukščiau padarytajai išvados. Nepriklausomos nevyriausybinės organizacijos "Amnesty International" teigimu, Lietuvoje nesiliauja rasistiniai išpuoliai, smurtas prieš moteris bei gėjų, lesbiečių, transseksualų ir biseksualų (LGBT) teisių pažeidimai. Pristatydamas kasmetinę "Amnesty International" pasaulinę žmogaus teisių apžvalgą, vienas didžiausių pasaulyje nepriklausomų žmogaus teisių gynėjų negalėjo neatkreipti dėmesio į tai, kad šalies valdžia nesugebėjo užtikrinti LGBT žmonių teisių ir nepasmerkė veiksmų, kuriais apribotos ar pažeistos jų teisės į saviraiškos laisvę, taikius susirinkimus ar asociacijas. "Amnesty International" nepraslydo pro akis tai, kad Lietuvos savivaldybių vadovai pažėrė žeminančių minčių homoseksualų atžvilgiu, o Europos Sąjungos (ES) iniciatyvos "Už įvairovę, prieš diskriminaciją" vilkikas 2008 m. rugpjūtį Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu antrus metus iš eilės nebuvo įleistas į Lietuvą.
 
Apie nepatenkinamą padėtį LBGT teisių srityje byloja ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) paskelbtos ataskaitos "Homofobija ir diskriminacija dėl lytinės orientacijos bei tapatybės ES šalyse narėse" dalyje skirtoje Lietuvos situacijai, susijusiai su homofobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos analizuoti  pateikti duomenys.
 
Ši ataskaita yra Lietuvos gėjų lygos įgyvendinto projekto “LGBT teisių pripažinimo Lietuvoje teisinės strategijos”, kurį paremė Nyderalandų užsienio reikalų ministerija, dalis. Projekto metu buvo stebimi ir dokumentuojami duomenys apie LGBT asmenų (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transeksualų) teisių pažeidimus, padarytus valstybės institucijų veiksmais (neveikimu). Pagrindinis šio darbo tyrimo objektas – vystymosi stebėsena (progresas ar regresas) LGBT įtraukimo (teisių propažinimo) politikoje ir valstybinio administracinio sektoriaus reguliavime, taip pat vietinės valdžios institucijų veiksmai. Ataskaitoje naudojama projekto metu sukaupta ir turima ankstesnių tyrimų, lygių galimybių apžvalgų ir analizių medžiaga, siekiant trumpai pristatyti teisinę situaciją šioje srityje. Didžiausias dėmesys ataskaitoje skiriamas šioje srityje besiklostančiai teismų praktikai analizuoti. Pateikiama didžiausios Lietuvoje nevyriausybinės LGBT teises ginančios organizacijos Lietuvos gėjų lygos praktika, ginant valstybės institucijų veiksmais pažeistas teises teisminėse ir ikiteisminėse institucijose. Pagrindinė ataskaitoje nagrinėjama problematika orientuota į legitimių LGBT teisių gynimo būdų paiešką ir LGBT teisių pripažinimo Lietuvoje strategijų modeliavimą.
 
e-solution: gaumina