lt en

Mūsų klausimas

Ką daryti, kad homoseksualūs asmenys galėtų produktyviai dirbti ir nejausti pažeminimo?
skatinti atvirą, tolerantišką ir lanksčią darbo aplinką;
rengti ir platinti informaciją, kuri padėtų kurti teigiamą darbdavių, darbuotojų, apskritai visuomenės nuomonę apie homoseksualius asmenis;
skatinti ne tik toleranciją, bet ir atvirumą bei atsiskleidimą darbe;
kurti auklėjimo ir lavinimo programas, kuriose būtų išsamiai ir visapusiškai diskutuojamas homoseksualumo aspektas.

LGBT teisių pripažinimo Lietuvoje teisinės strategijos

Skundų dėl Lygių galimybių įstatymo (toliau – LGĮ) pažeidimo priėmimas ir tyrimas reglamentuotas šio įstatymo V skirsnyje. Šio skirsnio 15 straipsnio 2 punkte įtvirtinta blanketinė teisės norma aiškiai nusako, kad skundai dėl lygių galimybių pažeidimo tiriami ir sprendimai dėl jų priimami Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo (toliau – ir MVLGĮ) nustatyta tvarka. Subjektų, galinčių paduoti skundą Lygių galimybių kontrolieriui ratas yra nustatytas MVLGĮ 18 straipsnyje, pagal kurį kiekvienas fizinis ir juridinis asmuo turi teisę pateikti Lygių galimybių kontrolieriui skundą dėl lygių teisių pažeidimo.

Teisme nagrinėjamu atveju asociacija Lietuvos gėjų lyga (LGL) Lygių galimybių kontrolierei pateikė skundą dėl Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio pažeidimo, t. y. savivaldybių institucijų nesilaikymo joms įstatymu nustatytos pareigos įgyvendinti lygias galimybes. Šio straipsnio pažeidimu laikomas ne konkretaus diskriminuojamo fizinio asmens teisių pažeidimas, o valstybės ir savivaldybės institucijoms nustatytų pareigų nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas ir draudimų nesilaikymas.

Savivaldybių institucijų pareiga įgyvendinti lygias galimybes apiima: pareigą užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės visais įstatyme numatytais pagrindais ; pareigą rengti, tvirtinti ir įgyvendinti programas ir priemones, skirtas lygioms galimybėms užtikrinti ; pareigą remti religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų, viešųjų įstaigų, asociacijų ir labdaros bei paramos fondų programas, kurios padeda įgyvendinti lygias asmenų galimybes.

LGL pirmininkas Vladimiras Simonko pažymi, kad iš esmės minėta norma įpareigoja savivaldybės institucijas savo iniciatyva skatinti lygių galimybių įgyvendinimą, ne tik pačioms rengti, tvirtinti, įgyvendinti įvairias su tuo susijusias programas, bet ir remti nevyriausybių organizacijų, inter alia asociacijų vykdomas programas, kurios padeda įgyvendinti lygias galimybes įstatyme numatytais pagrindais. Išanalizavus minėto įpareigojimo turinį galima daryti išvadą, kad šio įpareigojimo nesilaikymas (t. y. Lygių galimybių įstatymo pažeidimas) yra padaromas ne pažeidžiant konkretaus fizinio asmens teises, bet visos diskriminuojamos grupės teises ir interesus. Įstatymų leidėjas numatęs pareigą savivaldybių institucijoms remti diskriminuojamų grupių interesus atstovaujančių nevyriausybių organizacijų, inter alia asociacijų, iniciatyvas lygių galimybių srityje ne be pagrindo LGĮ 5 str. 3 p. įvardijo subjektus, prieš kuriuos savivaldybių institucijoms kyla minėta pareiga – t. y. religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, viešosios įstaigos, asociacijos ir labdaros bei paramos fondai.
 
Asociacija Lietuvos gėjų lyga yra vienintelė nevyriausybinė organizacija Lietuvoje, kurios pagrindinė veiklos sritis yra susijusi su vienos iš LGĮ numatytų diskriminuojamų grupių – netradicinės seksualinės orientacijos asmenų teisių gynimu. Akivaizdu, kad asociacija LGL patenka į LGĮ numatytų subjektų, prieš kuriuos savivaldybės institucijoms kyla aukščiau minėta pareiga, ratą. Asociacija, atstovaudama vieną iš LGĮ numatytų diskriminuojamų grupių, aktyviai dalyvauja ir savo lėšomis rengia bei įgyvendina įvairias programas, skirtas lygioms galimybėms užtikrinti lytinės orientacijos pagrindu. Praktiškai veikdama toje pačioje srityje, kurioje įstatymas numato įpareigojimus ir savivaldos institucijoms, asociacija yra suinteresuota savo atstovaujamos grupės asmenų teisių gynimu bei lygių galimybių įstatymo pažeidimų šioje srityje prevencija. Todėl nesuprantamas Lygių galimybių kontrolierės A. Burneikienės sprendimas nenagrinėti LGL skundo motyvuojant teismui pateiktu LGĮ normų interpretavimu esą subjektai, galintys pateikti skundą dėl šios normos pažeidimo, anot pareigūnės, gali būti tik fiziniai asmenys, kurių teisės pažeidžiamos.
 
LGL nesutinka su tokia siaura įstatymo normos interpretacija ir atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje bandoma panaikinti visų nevyriausybinių organizacijų teisę kreiptis į lygių galimybių kontrolierių dėl diskriminavimo atvejų.
e-solution: gaumina