Lesbietės ir gėjai susiduria ne tik su nusistovėjusia diskriminacija, bet ir su plintančiais visuomenės prietarais, kurie gimdo atvirą priešiškumą ir fizinį smurtą. Fr. M. MacGreilas apibūdina prietaringumą, kaip “priešišką neigiamą pažiūrą ar pažiūrų sistemą į asmenį ar asmenis, priklausančius grupei ar kategorijai ir turinčius tas tariamas neigiamas savybes, būdingas tai grupei ar kategorijai”.
Tokios pažiūros grindžiamos dezinformacija, baime, netolerancija ar tam tikra ideologija. Prietarų prieš homoseksualus jėga šioje visuomenėje tiesiogiai susijusi su nusikalstamu statusu, kuris buvo primestas homoseksualiems santykiams įstatymu, priešišku katalikybės požiūriu į homoseksualumą ir nepagrįsta nelogiška baime. Dezinformacija vyrauja formuojant nuomonę, kad AIDS tai “gėjų nelaimė” ir kuriant neigiamą mitą esą homoseksualumas susijęs su prievarta prieš vaikus.
Ideologija, kuri grindžiama prietarais ir diskriminacija prieš gėjus ir lesbietes, visada įrodinėja, kad heteroseksualumas “normalus” arba “natūralus”, o homoseksualumas - “nenormalus” arba “perversiškas”. Heteroseksualūs santykiai pateikiami, kaip pranašesni - taip pat, kaip ir kitose prietarų srityse. Rasizmas ir seksizmas irgi propaguoja vienos rasės ar lyties viršenybę.
