lt en

Mūsų klausimas

Ką daryti, kad homoseksualūs asmenys galėtų produktyviai dirbti ir nejausti pažeminimo?
skatinti atvirą, tolerantišką ir lanksčią darbo aplinką;
rengti ir platinti informaciją, kuri padėtų kurti teigiamą darbdavių, darbuotojų, apskritai visuomenės nuomonę apie homoseksualius asmenis;
skatinti ne tik toleranciją, bet ir atvirumą bei atsiskleidimą darbe;
kurti auklėjimo ir lavinimo programas, kuriose būtų išsamiai ir visapusiškai diskutuojamas homoseksualumo aspektas.

Naujienos

2017 12 01
Tinklaveika ir vienybė susiduriant su žmogaus teisių iššūkiais
„ILGA-Europe“ konferencijos panelinė diskusija
„ILGA-Europe“ konferencijos panelinė diskusija
ILGA-Europe konferencijoje dalyvauju jau septintąjį kartą. Šis renginys suteikia man galimybę akis į akį pabendrauti su žmonėmis, su kuriais visus metus bendrauju elektroniniu paštu. Čia taip pat galiu susitikti su aktyvistais iš šalių, kur LGBTI teisių situacija panašį į esančią Baltarusijoje. Tai aktyvistai iš Moldovos, Ukrainos, Rusijos. Džiaugiuosi, kad projekto Keitimasis patirtimi ir LGBT* žmogaus teisių puoselėjimas Baltarusijoje dėka turime galimybę apsilankyti Lietuvoje ir pasidalinti patirtimi su vietos aktyvistais, tačiau ILGA-Europe konferencija leidžia susipažinti su aktualijomis kitose Rytų Europos valstybėse. Tai – saugi vieta, kurioje galime planuoti bendras veiklas su organizacijomis iš kitų Europos šalių,“ – pasakojo Natallia Mankouskaja, LGBTI žmogaus teisių aktyvistė iš Baltarusijos.
„Savo kasdienėje veikloje sulaukiame neįkainojamos ILGA-Europe paramos. Mano atstovaujamos organizacijos atstovai ne vieną kartą dalyvavo ILGA-Europe organizuojamuose mokymuose LGBTI teisių aktyvistams. Tai – puiki galimybė stiprinti savo žinias ir įgūdžius atstovaujant vietos LGBTI bendruomenę. Asmeniškai man aktualiausi buvo mokymai apie LGBTI aktyvistų saugumą, kadangi Baltarusijoje kaip LGBTI aktyvistai dažnai susiduriame su įvairiais išpuoliais,” – savo patirtimi dalinosi LGBTI organizacijos „GayBelarus“ atstovė.
„Kiekviena ILGA-Europe konferencija yra savita. Šis renginys ypatingas tuo, kad vyksta Lenkijoje, šalyje, kuri patyrė staigius politinius pokyčius. Baltarusijoje taip patiriame konservatyvių politinių jėgų spaudimą, todėl galime įsivaizduoti, ką patiria LGBTI aktyvistai Lenkijoje. Manau, kad Europos LGBTI žmogaus teisių judėjimas turėtų susitelkti ir remti aktyvistus šalyse, kurios susiduria su besitraukiančia pilietinės visuomenės erdve,” – įsitikinusi N. Mankouskaja.
„Šios konferencijos metu didelis dėmesys skiriamas ir daugialypei diskriminacijai. Džiaugiuosi, kad renginio dalyvius sveikino Juodojo protesto Lenkijoje organizatorė Urszula Kuchynska. Manau, kad LGBTI žmogaus teisių judėjimas šioje srityje galėtų semtis patirties iš feminizmo judėjimo. Mano šalyje šie judėjimai glaudžiai veikia, kai iškyla staigūs žmogaus teisių iššūkiai,” – tikino LGBTI žmogaus teisių aktyvistė iš Baltarusijos.
Galimybė dalintis gerąja patirtimi ir kurti naujas partnerystes
Iš dešinės: straipsnio autorė ir Albanijos LGBTI teisių organizacijos „United for LGBTI Cause in Albania (Pro LGBT)” vadovė Marinela Gremi
Iš dešinės: straipsnio autorė ir Albanijos LGBTI teisių organizacijos „United for LGBTI Cause in Albania (Pro LGBT)” vadovė Marinela Gremi
ILGA-Europe konferencijoje dalyvauju pirmą kartą. Neturiu daug dalyvavimo metinėse konferencijose patirties, tačiau, sprendžiant iš renginio programos, mano lūkesčiai gana aukšti. Nekantrauju dalyvauti konferencijos metu organizuojamose dirbtuvėse, ypatingai neapykantos kalbos ir lėšų pritraukimo temomis. Mano atstovaujama organizacija daug dėmesio skiria neapykantos kalbos žiniasklaidoje fenomenui, todėl tikiuosi praplėsti savo turimas žinias šioje srityje. Nekantrauju pasidalinti patirtimi su organizacijų, kurios dirba šioje srityje kitose šalyse, atstovais, mokytis iš gerosios patirties ir perduoti ją savo kolegoms,” – pasakojo Albanijos LGBTI teisių organizacijos „United for LGBTI Cause in Albania (Pro LGBT)” vadovė Marinela Gremi.
 „Atstovauju nedidelę LGBTI žmogaus teisių organizaciją iš Albanijos, tad mums ypatingai svarbu užtikrinti savo organizacijos finansinį stabilumą. Savo organizacijoje esu atsakinga už šią sritį, todėl tikiuosi įgyti naujos informacijos apie lėšų pritraukimo galimybes ir galimus LGBTI organizacijų rėmėjus Balkanų šalyse. Tai – didžiausias LGBTI renginys Europoje, tad natūralu, kad mano lūkesčiai dideli. Kaip organizacijos vadovei man taip pat svarbu pažinti LGBTI žmogaus teisių aktyvistus iš kitų Europos šalių, dalintis patirtimi ir inicijuoti partnerystę. Ši konferencija kaip tik ir suteikia tokią galimybę,” – tikino aktyvistė iš Albanijos.
Būdas pasipriešinti žmogaus teisių suvaržymams
Vaivorykštės spalvų vėliava nušviesti Varšuvos Kultūros ir mokslo rūmai
Vaivorykštės spalvų vėliava nušviesti Varšuvos Kultūros ir mokslo rūmai
„Esu ilgametis ILGA-Europe konferencijų dalyvis. 1994 metais Palangoje organizavau pirmąją Šiaurės Europoje ILGA konferenciją, kurioje dalyvavo apie šimtą dalyvių. Malonu pastebėti, kad dalis jų dalyvavo ir šių metų ILGA-Europe konferencijoje Varšuvoje. Žvelgiant retrospektyviai, akivaizdu, kad ši organizacija auga. Tuo pat metu stiprėja ir susidomėjimas dalyvavimu metinėje konferencijoje. Augantis dalyvių skaičius sukelia tam tikrų logistinių nepatogumų, kadangi kai kuriuose Europos miestuose paprasčiausiai nėra galimybės suorganizuoti tokio masto konferencijos,” – tikino Nacionalinės LGBT* teisių organizacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko.
„Kaip šios konferencijos senbuvis galiu pasakyti, kad šių metų konferencija Varšuvoje apsiėjo be akivaizdžių nesklandumų. Tai parodo organizatorių, Lenkijos LGBTI organizacijos KPH, profesionalumą. Stipri šios organizacijos komanda įveikė visas kliūtis ir sukūrė šventę visiems konferencijos dalyviams. Atsižvelgiant į esamą situaciją Lenkijoje, šios konferencijos pobūdis buvo daugiau rezistencinis. Būtent todėl ši konferencija nebuvo panaši į ankstesnes, nes nesulaukė didelio šalies valdžios atstovų palaikymo. Ši konferencija parodė, kad šalyje esant tokiai stipriai opozicijai LGBTI žmogaus teisėms, įmanoma surengti didžiausią LGBTI renginį Europoje. Kita vertus, galiu tik numanyti, kokius iššūkius organizatoriams teko įveikti ją organizuojant,” – tikino LGL vadovas.
Besikeičiantys prioritetai ir kartų kaita
LGL Vadovas Vladimiras Simonko kandidatuoja į „ILGA-Europe“ Valdybą
LGL Vadovas Vladimiras Simonko kandidatuoja į „ILGA-Europe“ Valdybą
„Tikiuosi, kad ši konferencija sustiprins Lenkijos LGBTI bendruomenę ir jų interesams atstovaujančią organizaciją. Buvau maloniai nustebintas, kiek šaunių savanorių turėjo organizatoriai KPH. Per konferencijos uždarymo šventę Varšuvos Kultūros ir mokslo rūmuose turėjau galimybę pabendrauti su vyresnio amžiaus KPH savanorėmis. Nepaprastai malonu matyti, kad ši organizacija skiria pakankamą dėmesį vyresnio amžiaus LGBTI bendruomenės atstovams, kurie savo ruožtu prisidėjo prie renginio organizavimo. Manau, kad mūsų organizacijai ir bendruomenei reikėtų eiti tuo pačiu keliu. Tikiuosi, kad požiūris į vyresnio amžiaus LGBTI asmenų įtraukimą į bendruomenines veiklas su laiku keisis. Šiuo metu Lietuvoje pastebiu akivaizdų atotrūkį tarp jauno ir brandaus amžiaus vietos LGBTI bendruomenės atstovų ir žmonių diskriminaciją dėl amžiaus. Šia tema neretai nenorime net kalbėti, o kartais leidžiame sau ir pajuokauti, net nesusimąstydami apie tai, kad vyresnio amžiaus LGBTI bendruomenė Briuselyje skiriasi nuo bendruomenės Lietuvoje. Šie žmonės aktyviausius savo gyvenimo metus praleido slėpdami savo seksualinę orientaciją ir gyveno ir vis dar gyvena svetimą gyvenimą. Tikiuosi, kad ir mūsų bendruomenė taps atviresnė ir įtraukesnė vyresnio amžiaus LGBTI asmenims. Privalome imtis priemonių prieš Lietuvoje vyraujantį kūno ir amžiaus kultą, nes paprasčiausiai negalime sau leisti susiskaldymo pagal amžiaus grupes. Šios konferencijos metu labai aiškiai supratau, kad mes leidžiame sau pamiršti šiuos žmones ir apie juos negalvoti,” – piktinosi V. Simonko.
„Konferencijoje buvo kalbama ir naujomis temomis. Kai kurioms Vakarų Europos valstybėms taip stipriai pažengus LGBTI žmogaus teisių apsaugos srityje, LGBTI aktyvistams prioritetiniu klausimu tampa aktyvistų saugumas ir komfortas. Prieš gerą dvidešimtį metų tapęs LGBTI aktyvistu apie tai negalėjau net pagalvoti, nes man buvo aišku, kad nepatogumas yra LGBTI aktyvisto kasdienybė ir nuolatinė būsena. Jaunoji LGBTI aktyvistų karta gana aiškiai reikalauja komforto. Matyt, toks požiūrių ir lūkesčių išsiskyrimas yra neišvengiama kartų kaitos dalis. Matyt šiuo klausimu esu senamadiškas, nes man aktyvizmas siejasi su nuolatine kova ir motyvacija keisti pasaulį,” – pastebėjo LGL vadovas.
Proga atkreipti Europos dėmesį į žmogaus teisių iššūkius šalyje
„ILGA-Europe“ Valdybos nariai
„ILGA-Europe“ Valdybos nariai
„1994 metais, organizuodami pirmąją Šiaurės Europoje ILGA konferenciją, buvome jauni ir drąsūs ir naiviai tikėjomės, kad Lietuvai tapus nepriklausoma bei panaikinus baudžiamąją atsakomybę už tos pačios lyties santykius, LGBTI asmenų padėtis Lietuvoje penkerių metų bėgyje taps panaši į esančią Europoje. Tačiau ir dabar, praėjus 23 metams, pastebime, kad LGBTI žmogaus teisių užtikrinimo srityje stipriai atsiliekame nuo pažangių Europos valstybių. Taigi, galima manyti, kad šis atotrūkis išliks visada, tačiau tai nereiškia, kad galime sau leisti pasiduoti. Būtent dėl šios priežasties nusprendžiau kandidatuoti į ILGA-Europe Valdybos narius antrai kadencijai. Kaip Valdybos narys 2018-2019 metais sieksiu užtikrinti sklandų ILGA-Europe Valdybos ir darbuotojų bendradarbiavimą bei organizacijos stabilumą. Šiuo metu ILGA-Europe Valdyba stipri tuo, kad ją sudaro nemaža dalis patyrusių aktyvistų, o didelis Valdybos narių skaičius leidžia jaustis užtikrintai, kad nebus padaryta taktinių klaidų, bus užtikrintas tinkamas visų organizacijų narių interesų atstovavimas,” – tikino „ILGA-Europe” Valdybos narys.
„2007 metais, organizuodami metinę ILGA-Europe konferenciją Vilniuje, taip pat turėjome didelių lūkesčių. Dar pateikę savo kandidatūrą organizuoti konferenciją Vilniuje, jautėme stiprią konkurenciją, tačiau organizacijos HOSI Wien atstovai, supratę kaip svarbu aktyvistams iš Lietuvos surengti konferenciją Vilniuje būtent 2007 metais, atsiėmė savo kandidatūrą. Tai buvo ypatingai svarbu mūsų organizacijai, bendruomenei ir LGBTI teisių judėjimui Lietuvoje. Sulaukėme didelio matomumo visuomenėje ir žiniasklaidoje. Konferencijoje dalyvavo Europos Parlamento, Europos Tarybos ir Europos Komisijos atstovai, LR Vyriausybės atstovai ir daugelis kitų svarbių asmenų. Šios konferencijos įtaka LGBTI teisių judėjimui Lietuvoje buvo labai didelė. Esu tikras, kad ir kitąmet Briuselyje bus surengta ne prastesnė šventė LGBTI aktyvistams,” – pabrėžė LGL Vadovas.
NordenŠis straipsnis yra projekto „Keitimasis patirtimi ir LGBT* žmogaus teisių puoselėjimas Baltarusijoje“ dalis.
e-solution: gaumina