lt en

Mūsų klausimas

Ką daryti, kad homoseksualūs asmenys galėtų produktyviai dirbti ir nejausti pažeminimo?
skatinti atvirą, tolerantišką ir lanksčią darbo aplinką;
rengti ir platinti informaciją, kuri padėtų kurti teigiamą darbdavių, darbuotojų, apskritai visuomenės nuomonę apie homoseksualius asmenis;
skatinti ne tik toleranciją, bet ir atvirumą bei atsiskleidimą darbe;
kurti auklėjimo ir lavinimo programas, kuriose būtų išsamiai ir visapusiškai diskutuojamas homoseksualumo aspektas.

Naujienos

2007 11 19
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymo išduoti Lietuvos gėjų lygai leidimą viešosios akcijos “Mes už visas vaivorykštės spalvas” organizavimui teisinė analizė ir vertinimas 
 
Faktai
 
Šių metų spalio 4 dieną Visuomeninė organizacija Lietuvos gėjų lyga Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė pranešimą apie susirinkimo organizavimą, kuriuo informavo apie 2007 m. spalio 25 d. 18.00 valandą numatomą viešosios akcijos „Mes — už visas gyvenimo spalvas“ organizavimą Vilniuje, Rotušės aikštėje. Pranešime nurodė susirinkimo formą ir turinį, susirinkimo datą, jo pradžios ir pabaigos laiką, susirinkimo vietą, numatomą dalyvių skaičių, pageidavimus policijai dėl viešosios tvarkos palaikymo.
 
2007 m. spalio 9 dieną lyga gavo savivaldybės 2007-10-05 raštą “Dėl leidimo organizuoti viešąją akciją”, kuriuo paaiškinta, kad Rotušės aikštėje šiuo metu vykdomi statybos darbai ir darbų rangovas UAB “Vilniaus kapitalinė statyba” vadovaujantis LR Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 5 punktu atsisako suderinti minėtą susirinkimą statybos objekte. Šiuo raštu savivaldybė taip pat informavo, kad vadovaujantis Susirinkimų įstatymo 10 str. 3 d. bus pateikti pasiūlymai keisti renginio vietą arba laiką.
 
2007 spalio 9 d. 15:30 savivaldybėje įvyko pasitarimas dėl viešosios akcijos „Mes — už visas gyvenimo spalvas“ organizavimo, kuriame, siekdami aptarti pasiūlymus dėl numatomo susirinkimo vietos ir formos, dalyvavo ir lygos atstovai. Pasitarimo metu savivaldybės atstovai įsakmiai nurodė, kad susirinkimo organizavimas Rotušės aikštėje negalimas, tačiau nepasiūlė alternatyvių susirinkimo vietų. Buvo pasiūlyta susirinkimą organizuoti uždaroje erdvėje (pavyzdžiui, Siemens arenoje). Paaiškinta, kad bet koks panašaus turinio renginių organizavimas viešosiose erdvėse Vilniuje yra negalimas. Pasibaigus minėtam pasitarimui nebuvo paskelbta jokių sprendimų susijusių su pažymėjimo dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos išdavimu, kaip tai numato Susirinkimų įstatymo 11 str. 1 d.
 
2007 m. spalio 15 dieną lyga gavo savivaldybės 2007-10-09 sprendimą “Dėl leidimo organizuoti viešąją akciją”, kuriuo atsisakoma išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos. Nesutikdama su šiuo sprendimu lyga 2007-10-19 kreipėsi į Vilniaus 1-ąjį apylinkės teismą prašydama panaikinti minėtą savivaldybės sprendimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą, grubiai pažeidžiantį Konstitucinę teisę rinktis be ginklo į taikius susirinkimus, Konstitucinį asmenų lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principą, tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose įtvirtintas žmogaus teises ir laisves, neatitinkantį Susirinkimų įstatyme numatytos tokio pobūdžio sprendimų formos bei priimtą pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus.
 
Pagrindiniai teisiniai argumentai dėl savivaldybės atsisakymo išduoti leidimą viešai akcijai pagrįstumo
 
Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo atsisakymą išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos grindžia šiais motyvais:
 
1.            Rotušės aikštėje vykdomais statybos darbais;
 
2.            Lygos nesutikimu organizuoti susirinkimą uždaroje erdvėje;
 
3.            Tuo, kad dėl 2007 m. gegužės 25 dieną VšĮ “Pirmoji kava” planuoto organizuoti renginio buvo gauta informacija apie organizuojamas priešpriešines akcijas ir yra pagrįstai tikėtina, kad ir dėl 2007 m. spalio 25 dieną organizuojamo renginio bus organizuojamos priešpriešinės akcijos.
 
Susirinkimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nagrinėjant pranešimą išaiškėja aplinkybių, dėl kurių susirinkimas negali būti organizuojamas pranešime nurodyta forma, nurodytoje vietoje ar nurodytu laiku, tai tik dalyvaujant susirinkimo organizatoriams, gali būti pateikiami ir svarstomi pasiūlymai dėl kitokių susirinkimo formų, vietos ir laiko.
 
Kaip matyti iš savivaldybės 2007-10-05 rašto, 2007-10-05 nagrinėjant lygos pranešimą dėl numatomos viešosios akcijos savivaldybė pasisakė tik dėl šio renginio vietos nepriimtinumo. Savivaldybė neturėjo pastabų dėl susirinkimo formos, laiko, saugumo užtikrinimo ar kitų su renginio organizavimu susijusių aplinkybių. Tokie savivaldybės veiksmai leido pagrįstai tikėtis, kad tolesnėje pranešimo svarstymo stadijoje bus kvestionuojamas tik planuojamo susirinkimo vietos klausimas. Todėl dalyvaudami 2007-10-09 pasitarime lygos atstovai pagrįstai siekė visų pirma išsiaiškinti atsisakymo suderinti renginio vietą – Vilniaus Rotušės aikštę – priežastis bei ir gauti šį atsisakymą pagrindžiančius įrodymus. Nei 2007-10-05 raštu nei 2007-10-09 vykusio pasitarimo metu savivaldybė nepateikė lygai įrodymų, patvirtinančių nurodomą faktą – UAB “Vilniaus kapitalinė statyba” atsisakymą suderinti renginį. Taip pat nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių apie numatomoje susirinkimo vietoje realiai vykdomus statybos darbus.
 
LR Statybų įstatymas (1996 m. kovo 19 d. Nr. I-1240, 2006-12-21 redakcija) nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, jų pripažinimo tinkamais naudoti, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo bei visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar naudotojų), kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus. Šio teisės akto reglamentavimo sritis apima statybų teisinius santykius, todėl šiomis specifinėmis teisės normomis negali būti vadovaujamasi paneigiant Konstitucinės teisės rinktis be ginklo į taikius susirinkimus užtikrinimo sąlygas. Todėl savivaldybės nurodomas Statybų įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 5 punktas pats savaime negali būti atsisakymo suderinti tam tikrą vietą susirinkimo organizavimui pagrindu. Atsisakymas suderinti konkrečią numatomą susirinkimo vietą turi būti siejamas su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstomis įrodymais.
 
Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad lyga svarstant pranešimą neprieštaravo, dėl susirinkimo vietos keitimo, sutikdama, kad savivaldybei pagrindus aplinkybes, susijusias su susirinkimo organizavimo negalimumu Rotušės aikštėje, svarstys kitas siūlomas renginio vietas. Lyga, siekdama aptarti susirinkimo vietas geranoriškai dalyvavo 2007-10-09 posėdyje, tačiau jo metu savivaldybė nepasiūlė nei vienos galimos alternatyvos. 
 
Savivaldybė atsisakydama išduoti leidimą rengti viešą akciją nurodė, kad lygai buvo pasiūlyta renginį organizuoti uždaroje erdvėje, siekiant užtikrinti renginio dalyvių, žiūrovų ir kitų asmenų saugumą, tačiau lyga nesutiko pakeisti renginio vietos į siūlomas, todėl atsisakoma išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos.
 
Susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas nustato susirinkimų organizavimo sąlygas bei tvarką viešosiose vietose, t.y. miestų, gyvenviečių gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose bei kitose viešose vietose ir bendro naudojimo pastatuose. Įstatymo 3 strapsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį įstatymą susirinkimų organizatoriai gali organizuoti įvairius susirinkimus: mitingus, piketus, demonstracijas, procesijas, įvairias eitynes, kitokius taikius beginklius susirinkimus. To paties įstatymo 2 straipsnyje išvardinti susirinkimai, kurių organizavimas nereglamentuojamas LR Susirinkimų įstatymo numatyta tvarka. Šio straipsnio 7 punktas numato, kad įstatymas nereglamentuoja susirinkimų, kuriuos organizuoja privatūs asmenys pasilinksminimams, šventėms, kitiems privatiems reikalams spręsti ne viešosiose bendro naudojimo vietose. Taigi akivaizdu, kad LR Susirinkimų įstatymas reglamentuoja įvairaus pobūdžio susirinkimus, kurie yra rengiami viešojoje erdvėje ir nenustato reikalavimų privataus pobūdžio renginiams, organizuojamiems uždarose erdvėse.
 
Iš lygos 2007-10-04 pateikto pranešimo apie susirinkimo organizavimą matyti, kad lyga LR susirinkimų įstatyme numatyta pareikštine tvarka informuoja savivaldybę apie LR Susirinkimų įstatymu reglamentuojamo viešojo renginio organizavimą. Pažymėtina, kad renginiams organizuojamiems ne viešose vietose (klubuose, teatruose, koncertų salėse ar pan.) įstatymas nenumato pareikštinės tvarkos, taigi ir būtinumo kreiptis dėl renginio suderinimo. Todėl nesuprantamas savivaldybės pasiūlymas numatomą susirinkimą organizuoti išskirtinai tik uždaroje erdvėje. Toks pasiūlymas negali būti laikytinas alternatyviu pasiūlymu dėl susirinkimo vietos, kadangi uždaros erdvės LR Susirinkimų įstatymo prasme negali būti priskirtinos prie galimų susirinkimo vietų, joms negalioja šiuo įstatymu nustatyti susirinkimo formai keliami reikalavimai. Savivaldybė nepagrįstai atmesdama lygos pasirinktą susirinkimo vietą ir nepasiūlydama bei net nesvarstydama alternatyvios susirinkimo vietos pažeidė LR Susirinkimų įstatymo 10 straipsnio reikalavimus ir šiais neteisėtais veiksmais nepagrįstai grindė savo atsisakymą išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos.
 
Savivaldybė, pagrįsdama savo atsisakymą išduoti leidimą viešai akcijai nurodo, kad Všį “Pirmoji kava” 2007 m. gegužės 25 d. turėjo organizuoti panašaus turinio ir pobūdžio, kaip ir lygos numatomas, renginį. Paaiškina, kad dėl 2007-05-25 organizuojamo renginio buvo gauta informacija apie organizuojamas priešpriešines akcijas ir galimas riaušes, todėl pagrįstai tikėtina, jog ir dėl 2007-10-25 planuojamo renginio bus organizuojamos priešpriešinės akcijos.
 
Toks savivaldybės argumentas nesuprantamas dėl kelių priežasčių. Lyga pirmą kartą kreipiasi į savivaldybę su pranešimu dėl organizuojamo susirinkimo suderinimo, todėl savivaldybė neturi pagrindo spręsti apie ankščiau lygos organizuotų susirinkimų formą ir turinį. Savivaldybės argumentas, kuriuo ji iškelia abejones dėl saugumo užtikrinimo numatomo susirinkimo metu, pagrįsdama jas kito subjekto (organizatoriaus) prieš puse metų planuoto organizuoti kito pobūdžio renginio turiniu ir forma, prieštarauja bet kokiai teisinei logikai. Savivaldybė nenurodo, kad dėl 2007-10-25 organizuojamo susirinkimo buvo gauta bet kokio pobūdžio informacijos, keliančios abejonių dėl susirinkimo saugumo, nepateikia kitų įrodymų, leidžiančių pagrįstai tikėtis, kad dėl planuojamo renginio bus organizuojamos priešpriešinės akcijos.
 
Pranešime apie susirinkimo organizavimą lyga skyrė ypatingą dėmesį saugumo užtikrinimo susirinkimo metu klausimui. Pranešime buvo suformuluoti pageidavimai policijai dėl viešosios tvarkos palaikymo renginio metu. 2007-10-09 vykusio pasitarimo metu, atkreiptas savivaldybės dėmesys į šio klausimo sprendimo svarbą. Pastebėtina, kad LR Susirinkimų įstatymas numato pareigą valstybės valdžios ir policijoms pareigūnams sudarant galimybės realizuoti Konstitucinę teisę į taikių susirinkimų organizavimą. Vadovaujantis minėto įstatymo 22 straipsnio nuostatomis, valstybės valdžios ir policijos pareigūnai privalo sudaryti organizacines ir kitokias įstatymų numatytas galimybes teisėtiems susirinkimams organizuoti, susirinkimų organizatorių ir dalyvių, taip pat kitų asmenų teisėms ir laisvėms, valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti. Pareigūnai, trukdantys organizuoti teisėtus susirinkimus, traukiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyton atsakomybėn. Taigi įstatymų leidėjas visų pirma akcentuoja valstybės valdžios institucijų ir pareigūnų pareigą sudaryti galimybės realizuoti Konstitucinę teisę į taikių susirinkimų organizavimą. Todėl darytina išvada, kad netgi tuo atveju, jei savivaldybė turėtų įrodymais pagrįstos informacijos, galinčios kelti abejonių dėl saugumo užtikrinimo numatomo susirinkimo metu, ji visų pirma privalėtų imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrinta viešoji tvarka ir visuomenės saugumas, o ne trukdyti įgyvendinti teisę į susirinkimų laisvę. Savivaldybė, kaip valstybės institucija priimdama sprendimus ne tik privalo vadovautis teisės normomis, bet ir savo veiksmais garantuoti Konstitucijoje bei įstatymuose numatytų žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimą.
 
Savivaldybės atsisakymas – tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose ir Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas
 
Žmogaus ir piliečio teisė į taikius susirinkimus nepažeidžiant pamatinių visuomenės vertybių ir kitų asmenų teisių yra įtvirtinta tarptautinės teisės aktuose. Antai Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 20 straipsnio 1 dalyje skelbiama: „Kiekvienas žmogus turi teisę į taikių asociacijų ir susirinkimų laisvę." Pagal Deklaracijos 29 straipsnio 2 dalį, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis (taigi ir susirinkimų laisve), kiekvienas žmogus negali patirti kitokių apribojimų kaip įstatymo numatytieji vien tam, kad garantuotų kitų žmonių teisių ir laisvių deramą pripažinimą ir gerbimą siekiant patenkinti teisingus moralės, viešosios tvarkos ir visuotinės gerovės reikalavimus demokratinėje visuomenėje. Panašiai nustatyta ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 21 straipsnyje: „Pripažįstama teisė rengti taikius susirinkimus. Naudojimuisi šia teise negali būti taikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos numato įstatymas ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini valstybės ar visuomenės saugumo, viešosios tvarkos interesams, gyventojų sveikatai ir dorovei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti."
 
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnyje nustatyta: „1. Kiekvienas turi teisę laisvai rengti taikius susirinkimus, jungtis į asociacijas kartu su kitais, taip pat teisę steigti ir stoti į profesines sąjungas savo interesams ginti. 2. Naudojimuisi šia teise negali būti taikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos atvejus, kuriuos numato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje valstybės ar visuomenės saugumo interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, gyventojų sveikatai ar dorovei ar kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Šis straipsnis nekliudo įvesti teisėtus naudojimosi šia teise apribojimus asmenims, tarnaujantiems ginkluotosiose pajėgose, policijoje ar valstybinio valdymo organuose."
 
Interpretuodamas Konvencijos 11 straipsnio nuostatas Europos žmogaus teisių teismas byloje Ezelinas prieš Prancūziją pažymėjo, jog laisvė dalyvauti taikiame susibūrime, ne taip, kaip uždraustoje demonstracijoje, yra tokia svarbi, kad jos   negalima varžyti, jeigu suinteresuotasis pats tokiomis aplinkybėmis nepadaro smerktino veiksmo. Europos žmogaus teisių teismas Sąjūdžio „Gydytojai už gyvybę" byloje taip pat išaiškino, kad teisė laisvai rengti taikius susirinkimus apima ne tik negatyvią valstybės pareigą netrukdyti rengti taikius susirinkimus, bet ir jos pozityvią pareigą suteikti tokių susirinkimų dalyviams atitinkamą apsaugą. Pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių teismas 2007-05-03 paskelbė nutartį byloje Bączkowski ir kt. prieš Lenkiją. Europos Žmogais teisių teismo sprendime pažymima, kad Varšuvos miesto savivaldybė uždrausdama seksualinių mažumų renginį Lenkijoje 2005 metais, pažeidė tris Žmogaus teisių konvencijos straipsnius – 11, reglamentuojantį susibūrimų ir pažiūrų reiškimo laisves, 13, užtikrinantį teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę bei 14, draudžiantį bet kokią diskriminaciją.
 
Europos žmogaus teisių konvencija – neatskiriama Europos Tarybos valstybių narių nacionalinės teisės dalis, įskaitant Lietuvą, – draudžia diskriminaciją dėl asmens seksualinės orientacijos ar lytinės identifikacijos. Konvencijos 14 straipsnyje garantuojama apsauga nuo bet kokios diskriminacijos. Svarbiausiuose EŽTT sprendimuose nustatytų principų turi laikytis visos konvenciją ratifikavusios valstybės. Pastebėtina, kad vadovaujantis Europos žmogaus teisių konvencija Lietuvos valstybės institucijos privalo užtikrinti susirinkimų laisvę visiems piliečiams ir uždrausti bet kokią diskriminaciją, taip pat ir dėl seksualinės orientacijos. Vilniaus savivaldybės administracija privalėtų užkirsti kelią galimiems viešosios tvarkos pažeidimams, o ne apskritai uždrausti susirinkimą motyvuodama abejonėmis dėl tokio renginio saugumo. Jei savivaldybė turi pagrįstų abejonių dėl demonstracijos dalyvių saugumo, tai tik sustiprina jos pareigą pasirūpinti susirinkimo dalyvių apsauga. Pažymėtina, kad grėsmę viešajai tvarkai keliantys asmenys turi būti traukiami atsakomybėn LR Susirinkimų įstatymo numatyta tvarka.
 
 LR Konstitucijos 36 straipsnyje nustatyta: „Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves."
 
LR Konstitucinis teismas savo 2000-01-07 nutarime yra pažymėjęs, kad savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovas arba jo įgaliotas atstovas, priimdamas sprendimą atsisakyti išduoti susirinkimo organizatoriui pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, yra saistomas Konstitucijos 36 straipsnio 2 dalyje nurodytų susirinkimų laisvės ribojimo pagrindų: priimdamas tokį sprendimą jis privalo pateikti aiškius įrodymus, kaip konkrečiai susirinkimas pažeis valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves.              
 
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007-10-09 sprendime pateikti atsisakymo suderinti susirinkimo vietą, laiką ir formą pagrindai neatitinka nei vieno iš numatytųjų Susirinkimų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Šis sprendimas nėra pagrįstas aiškiais įrodymais ir priimtas klaidingai taikant ir interpretuojant Susirinkimų įstatymo normas. Svarstant lygos pateiktą pranešimą buvo pažeistos esminės procesinės normos, numatytos Susirinkimų įstatyme. Sprendimas pažeidžia tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose įtvirtintas žmogaus teises ir laisves, Konstitucinę teisę rinktis be ginklo į taikius susirinkimus, Konstitucinį asmenų lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principą, prieštarauja LR Lygių galimybių įstatymo, LR viešojo administravimo įstatymo nuostatoms.    
 
Pagrindiniai teisiniai argumentai dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumo
 
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007-10-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 15317-101/2007 atmetė pareiškėjo Lietuvos gėjų lygos pareiškimą dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007-10-09 sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus. 2007-10-31 lyga nesutikdama su teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Vilniausmiesto 1 apylinkės teismo 2007-10-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 15317-101/2007 ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Visuomeninės organizacijos Lietuvos gėjų lyga prašymą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007-10-09 sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus patenkinti.
 
Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas, remdamasis savivaldybės pateiktu posėdžio protokolu nustatė, kad 2007-10-09 vykusiame pasitarime dėl galimų priešpriešinių akcijų rengėjams pasiūlyta renginį organizuoti uždarose erdvėse. Tačiau visiškai nesuprantama toliau sprendime teismo daroma išvada, kad “pareiškėjas nesiekė bendradarbiavimo ir nesutiko su šiuo siūlymu, nesiekė organizuoti akcijos tokioje vietoje ar būdu, kuris neprieštarautų įstatymams ir nekeltų pavojaus kitų asmenų saugumui, nors nurodytą akciją siejo su šių metų spalio 25-28 dienomis Vilniuje vyksiančia tarptautine konferencija, kurios vieta pasirinktas Raugyklos g. esantis viešbutis Conti”.
 
Tokie apibendrinimai prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, kurios patvirtina, kad lyga aktyviai siekė bendradarbiavimo su atsakovu (savivaldybe) ir jo atstovais, sąmoningai rūpinosi pranešimo derinimo proceso eiga, o šiuo metu nuosekliai siekia savo pažeistų teisių atstatymo. Pabrėžtina, kad spalio 9 dieną t.y. tą pačią dieną, kai gavo savivaldybės 2007-10-05 raštą, kuriuo informuojama, kad Rotušės aikštėje vykdomi statybos darbai, lygos atstovai skambino atsakovo atstovams ir savo iniciatyva siūlė kuo greičiau organizuoti pasitarimą, kuriame būtų nagrinėjami galimi pasiūlymai dėl susirinkimo vietos. Akivaizdu, kad pareiškėjas buvo suinteresuotas kuo operatyvesniu jo pranešimo išnagrinėjimu, todėl geranoriškai siekė visapusiško bendradarbiavimo su atsakovu. Tai, kad savivaldybė 2007-10-05 rašte nepateikė pastabų dėl susirinkimo formos, laiko, saugumo užtikrinimo ar kitų su renginio organizavimu susijusių aplinkybių, lygai leido pagrįstai tikėtis, kad tolesnėje jo pranešimo svarstymo stadijoje bus kvestionuojamas tik planuojamo susirinkimo vietos klausimas. Todėl dalyvaudamas 2007-10-09 pasitarime pareiškėjas siekė visų pirma išsiaiškinti atsisakymo suderinti renginio vietą priežastis, o atsakovui pateikus argumentuotą atsakymą, dėl ko susirinkimas negali būti organizuojamas pareiškėjo pageidaujamoje vietoje, buvo pasiruošęs svarstyti kitas galimas susirinkimo vietas. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad pareiškėjas pasitarimo metu svarstant pranešimą neprieštaravo, dėl susirinkimo vietos keitimo, sutikdamas, kad atsakovui pagrindus aplinkybes, susijusias su susirinkimo organizavimo negalimumu Rotušės aikštėje, svarstys kitas siūlomas renginio vietas. Tačiau dar kartą akcentuotina tai, kad pasitarimo metu atsakovas nepasiūlė nei vienos alternatyvios susirinkimo vietos. Pažymėtina, kad minėto pasitarimo metu pareiškėjo atstovams buvo aiškiai nurodyta, kad panašaus pobūdžio renginiai iš viso negali būti rengiami viešosiose erdvėse, nepaisant jų vietos, laiko ar formos, ir tėra tik vienintelė galimybė tokius renginius organizuoti uždaroje erdvėje.
 
Teismas skundžiamame sprendime konstatuodamas, kad “pareiškėjas nesutiko su atsakovo siūlymu organizuoti renginį uždaroje erdvėje”, netinkamai interpretavo Susirinkimų įstatymo normas, nes uždara erdvė negali būti laikoma kita (alternatyvia) susirinkimo vieta LR Susirinkimų įstatymo prasme. Kaip jau minėta, LR Susirinkimų įstatymas reglamentuoja įvairaus pobūdžio susirinkimus, kurie yra rengiami viešojoje erdvėje ir nenustato reikalavimų privataus pobūdžio renginiams, organizuojamiems uždarose erdvėse. Taigi atsakovo reikalavimas organizuoti susirinkimą išimtinai uždaroje erdvėje prilygintinas draudimui rengti bet kokio pobūdžio susirinkimą, taip, kaip jį apibrėžia Susirinkimų įstatymas, nes, kaip minėta, šis įstatymas reglamentuoja tik renginius organizuojamus viešosiose erdvėse (susirinkimus). Logiška, kad lyga negalėjo sutikti su tokiu savivaldybės reikalavimu, kadangi pateikdamas pranešimą ji siekė organizuoti būtent viešo pobūdžio renginį, t.y. susirinkimą LR Susirinkimų įstatymo prasme, o ne privatų komercinį renginį uždaroje erdvėje. Pažymėtina, kad renginio organizavimas uždaroje erdvėje nesukuria teisinio santykio tarp pareiškėjo ir atsakovo ir yra susijęs su visiškai kitomis įgyvendinimo prielaidomis, tame tarpe papildomomis lėšomis uždaros erdvės nuomai ir pan. Jei pareiškėjas butų pageidavęs organizuoti uždarą renginį, jis net nebūtų kreipęsis į atsakovą, nes įstatymas nenumato derinimo procedūros renginiams, kuriuos įvairūs subjektai rengia uždarose erdvėse. Akivaizdu, kad šiuo atveju pareiškėjo tikslai ir siekiai buvo visiškai kiti. Atsakovo pasiūlymas organizuoti renginį išimtinai uždaroje erdvėje iliustruoja ir atsakovo nesugebėjimą atskirti susirinkimo ir komercinio renginio sąvokų bei šioms skirtingoms kategorijoms teisės aktais keliamų reikalavimų.
 
Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas iš esmės nagrinėjo ir pasisakė tik dėl vieno iš atsakovo pateiktų atsisakymo išduoti pažymėjimą argumentų, t.y. dėl susirinkimo vietos tinkamumo, tačiau visiškai nevertino kitų pagrindų, kuriais atsakovas grindžia savo atsisakymą. Teismas nevertino pareiškėjo skunde pateiktų aplinkybių ir nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų argumentų.
 
Pagal Susirinkimų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendimas atsisakyti išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos turi būti raštiškas ir motyvuotas. Teismas nurodė, kad “suinteresuoto asmens sprendimas priimtas įvertinus tai, kad vyksta Vilniaus Rotušės aikštės, Didžiosios gatvės bei prieigų rekonstrukcijos darbai, kurių pabaiga pagal 2005 07 01 sudarytą Statybos rangos sutartį Nr.52 numatoma 2007 11 23 (b.l.35-39)”. Pažymėtina, kad atsakovas pasitarimo metu nepagrindė atsisakymo rengti susirinkimą Rotušės aikštėje priežasčių (nepateikė teismo sprendime minimos statybos rangos sutarties ar kitų faktinių įrodymų), minėtame pasitarime nedalyvavo trečiojo suinteresuoto asmens UAB “Vilniaus kapitalinė statyba” atstovai, kurie galėtų patvirtinti faktą, kad Rotušės aikštėje yra vykdomi statybos darbai. Taigi atsakovo argumentas dėl Rotušės aikštės kaip susirinkimo vietos netinkamumo pareiškėjui nebuvo įrodytas ir pagrįstas. Tik bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas galėjo susipažinti su minėta Statybos rangos sutartimi ir kitais statybas pagrindžiančiais dokumentais. Teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad su šiais įrodymais pareiškėjas nebuvo supažindintas priimant ginčijamą sprendimą.
 
Teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė ir netyrė įrodymų, susijusių su vienu iš atsisakymo išduoti pažymėjimą motyvų – atsakovo teiginiu, kad renginio metu gali būti pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas ir viešoji tvarka.
 
Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad jis pirmą kartą kreipėsi į atsakovą su pranešimu dėl organizuojamo susirinkimo suderinimo, todėl atsakovas neturėjo pagrindo spręsti apie ankščiau atsakovo organizuotų susirinkimų formą ir turinį. Atsakovas nei ginčijamame sprendime, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė įrodymų, kad dėl 2007-10-25 organizuojamo susirinkimo buvo gauta bet kokio pobūdžio informacijos, keliančios abejonių dėl susirinkimo saugumo, taip pat nepateikė kitų įrodymų, leidžiančių pagrįstai tikėtis, kad dėl pareiškėjo planuojamo renginio bus organizuojamos priešpriešinės akcijos. 2007-10-09 pasitarime dalyvavę pareigūnai taip pat nenurodė, kad dėl pareiškėjo 2007-10-25 planuojamo susirinkimo būtų buvę gauta pranešimų apie planuojamų priešpriešinių akcijų organizavimą.
 
Atsakovo argumentas, kad organizuojant pareiškėjo numatomą renginį gali būti pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė ar kitų asmenų teisės ir laisvės yra nepagrįstas konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Šio pareiškėjo argumento skundžiamame sprendime teismas visiškai nevertino ir dėl jo nepasisakė. Teismas nevertino ir pareiškėjo skunde pateiktų argumentų dėl procedūrinių pažeidimų ir neteisėto vilkinimo priimant ginčijamą sprendimą. Aptartų argumentų pagrindu konstatuotina, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, t.y. CPK 270 str. 4 d., nes savo sprendime nenurodė, kaip vertinami įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Teismas nepasisakė dėl dalies pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, nevertino jų kritiškai, nepagrįstai rėmėsi tik atsakovo pateikta medžiaga.
 
Teismas iš esmės neanalizavo ar ginčijamas sprendimas neprieštarauja tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose įtvirtintoms žmogaus teisėms ir laisvėms, Konstitucinei teisei rinktis be ginklo į taikius susirinkimus, Konstituciniam asmenų lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principui, LR Lygių galimybių įstatymo, LR viešojo administravimo įstatymo nuostatoms. Skundžiame sprendime teismas nurodo, kad “sprendimas negali būti laikomas pareiškėjo teisių pažeidimu, nes LR Konstitucija ir kiti pareiškėjo nurodyti teisės aktai nustato, kad susirinkimų teisė turi būti realizuojama laikantis įstatymų”. Tačiau teismas nenurodė, kokių įstatymo nuostatų nesilaikė pareiškėjas siekdamas įgyvendinti susirinkimų teisę. Atmesdamas pareiškėjo argumentus dėl ginčijamo sprendimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 str., Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 20 str.1d., 29 str. 2 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 str., Susirinkimų įstatymo 11 ir 12 straipsniams teismas nepasisakė dėl teisės į susirinkimus realizavimo apimties, nenurodė legitimių ir nagrinėjamu atveju taikytinų šios teisės apribojimo pagrindų. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisiškai neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus bei netinkamai pritaikė ir išaiškino teisės normas, ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (CPK 329 str. 1d., 330 str.).
 
 
e-solution: gaumina