Paprojekčio "Partnerystė už lygias teises" įgyvendinimą remia:
EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS FINANSINIO MECHANIZMO IR NORVEGIJOS FINANSINIO MECHANIZMO SUBSIDIJŲ SCHEMA
„NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ SEKTORIAUS STIPRINIMAS LIETUVOJE“ www.eeefondai.lt
Nevyriausybinių organizacijų (NVO) fondas (tarpinė institucija
– Finansų ministerija) – skirtas remti nevyriausybines organizacijas,
plėtojant institucinius gebėjimus bei siekiant sustiprinti demokratinę
ir pilietinę visuomenę Lietuvoje. 2008-2011 m. mažiesiems projektams
skirta 5 mln. eurų.
Įgyvendinant
Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo ir Norvegijos
finansinio mechanizmo subsidijų schemos "Nevyriausybinių
organizacijų sektoriaus stiprinimas Lietuvoje" paprojektį
"Partnerystė už lygias teises"
siekiama tvariai plėtoti žmogaus teises, lygias galimybes,
socialinę aprėptį bei sveikatą tarp Lietuvos LGBT (lesbiečių,
gėjų, biseksualų ir transseksualų) bendruomenės narių.
Pagrindinis
paprojekčio tikslas – keičiantis gerąja praktika, sukurti strateginę
LGL (Lietuvos gėjų lygos) ir RFSL (Švedijos gėjų, lesbiečių, biseksualų
ir transseksualų federacijos) bendradarbiavimo partnerystę sustiprinant
LGL darbuotojų, savanorių bei partnerių gebėjimus tvariai plėtoti
vienintelio šalyje LGBT centro veiklą. Norint užtikrinti, kad kiek
galima daugiau balsų būtų išgirsta ir į juos atsižvelgta bei nuosekliai
siekiant patikimų rezultatų, paprojekčio veiklos organizuojamos dviejų
ramsčių principu:
Pirmasis — bendruomenės telkimo bei
stiprinimo veiklos informacijos ir paramos centre Vilniuje.
Vieninteliame šalyje tokio pobūdžio bendruomenės centre, jungiančiame
įvairaus amžiaus dirbančius ir bedarbius gėjus, lesbietes ir
biseksualus, LGBT asmenys, dalyvaudami projekto veiklose ne tik ugdo
lygių teisių suvokimo, teisinio raštingumo, tarpasmeninio bendravimo
kompetenciją, bet ir tiesiogiai prisideda taikydami turimą patirtį
siekiant projekto rezultatų. LGBT centras suteikia galimybę ne tik
dalyvauti projekto seminaruose bei mokymuose, bet diskutuoti, išreikšti
savo nuomonę, būti išgirstiems organizuojamose renginiuose bei žaidimų
vakaruose, filmų peržiūrose, ieškant metodų, šalinančių tikslinės
grupės socialinę atskirtį bei skatinant plataus bendruomenės spektro
įtrauktį. Antrasis — tarptautinio bendradarbiavimo, mokymų bei gerosios praktikos tyrimo veiklos. Dviejų ramsčių veiklos bus vystomos lygiagrečiai, nes yra glaudžiai susijusios bei papildančios vienos kitas.
Beveik
visos paprojekčio veiklos atviros tiek Lietuvos ir Švedijos žmogaus
teisių NVO, valstybės institucijų atstovams, tiek Lietuvos ir Švedijos
LGBT žmonių bendruomenėms.
Pagrindinė pirmojo ramsčio veikla — dešimties seminarų ciklas. Šie
seminarai jų dalyviams suteiks plačias galimybes mokytis vieniems iš
kitų ir vystyti ateities idėjas. Svarbu paminėti ir tai, kad bus
naudojami metodai, tyrinėjantys gerąją praktiką ir užtikrinantys, kad
konkretūs sėkmės pavyzdžiai būtų abstrahuojami reikiamame kontekste,
kad juos būtų galima reprodukuoti ir pritaikyti kiek galima efektyviau
ateities veiksmuose ir kituose kontekstuose. Pažymėtina, kad šie
seminarai ir kitos projekto veiklos bus prieinamos ne tik Vilniaus, bet
ir kitur gyvenantiems bendruomenės nariams.
Pagrindinės antrojo ramsčio veiklos suskirstytos į tris žingsnius arba etapus. Pirmas žingsnis — gerosios praktikos tyrimas, mokymai Stokholme
ir tarptautinis susitikimas Vilniuje, kurie užtikrins, kad daug
nuomonių bus išklausyta, įtraukiant daug veikėjų ir visi veikėjai
jausis asmeniškai prisidėję prie rezultatų. Tikslas – potencialių
organizacijų, galinčių prisijungti prie partnerystės suradimas ir
pritraukimas bei jungtinės gerosios praktikos analizės atlikimas.
Mokymai Stokholme bei susitikimas su valstybinių institucijų atstovais Vilniuje
skirti pasidalinimui gerąja praktika (įskaitant ir nuomones iš gerosios
praktikos tyrimo). Seminarus ves patyrę konsultantai, tokiu būdu
užtikrinant dėmesio sutelkimą į gerąją praktiką ir esminius pokyčius.
Be to, konsultantai užtikrins, kad būtų vienodai orientuojamasi į
gerąją praktiką, kiek tai susiję su paslaugų teikimu ir iniciatyvomis
iš vienos pusės ir su susijusių gebėjimų (organizacinės vadybos)
poreikiu iš kitos pusės. Taip pat viena iš šio žingsnio veiklų bus LGL
veiksmų plano sukūrimas tolimesniam bendradarbiavimui ir keitimuisi
informacija, įskaitant ir tai, kaip ateityje organizuoti dvišalį
bendradarbiavimą. Planas bus publikuojamos geros praktikos vadove, kurį
sudarys gerosios praktikos pavyzdžiai ir pamokos. Antras žingsnis —
partnerių susitikimas ir dalyvavimas europinio NVO tinklo ILGA-Europe darbo grupėse Valetos
konferencijos metu. Partnerių atstovai susirinks kartu, kad pasidalintų
patirtimi ir gerąja praktika, vystytų naujas idėjas ir iniciatyvas ir
kartu sukurtų planą tolimesniam bendravimui, bendradarbiavimui ir
mokymuisi. Trečiasis žingsnis — didelė baigiamoji tarptautinė
konferencija Vilniuje, skirta pasidalinti gerąja praktika tarp
dalyvaujančių partnerių ir inovatyvių ateities priemonių/veiklų
plėtojimui. Tai būtų kelrodis, kuris vienodai vertina visus partnerius
ir nustato bendradarbiavimo poreikius/kryptis dar prieš ieškant
finansavimo galimybių.