lt en

Mūsų klausimas

Ką daryti, kad homoseksualūs asmenys galėtų produktyviai dirbti ir nejausti pažeminimo?
skatinti atvirą, tolerantišką ir lanksčią darbo aplinką;
rengti ir platinti informaciją, kuri padėtų kurti teigiamą darbdavių, darbuotojų, apskritai visuomenės nuomonę apie homoseksualius asmenis;
skatinti ne tik toleranciją, bet ir atvirumą bei atsiskleidimą darbe;
kurti auklėjimo ir lavinimo programas, kuriose būtų išsamiai ir visapusiškai diskutuojamas homoseksualumo aspektas.

Partnerystė už lygias teises

Lietuvos socialinė politika nediskriminavimo ir aprėpties kontekste“.
 
2010 01 26 d projektas "Partnerystė už lygias teises” sukvietė virš 20 dalyvių į seminarą
Lietuvos socialinė politika nediskriminavimo ir aprėpties kontekste“. Kaip įgyvendinama socialinė politika Lietuvoje? Kokia  LGBT bendruomenės narių socialinė aprėpties strategija nediskriminavimo politikos kontekste? Kaip elgtis su politiniais oponentais, kad jie mus gerbtų?
Į šiuos ir kitus daugybę klausimų susirinkusiems dalyviams iš įvairių organizacijų bei institucijų atsakinėjo šio seminaro vedantieji. Pirmąjį pranešimą skaitė Prof. dr. Boguslavas Gruževskis iš Lietuvos socialinių tyrimų centro, darbo ir socialinių tyrimų instituto. Pranešime „LGBT bendruomenės narių socialinė aprėptis nediskriminavimo politikos kontekste“ profesorius supažindino ir pristatė kas yra socialinė atskirtis, kokiame kontekste ir kokioms visuomenės grupėms šis kompleksinis reiškinys juntamas labiausiai. Su kokiomis pagrindinėmis problemomis susiduria LGBT bendruomenės nariai ir kokie veiksniai šią atskirtį dar labiau užaštrina. Daug dėmesio buvo skirta „Nacionalinės Antidiskriminacinės 2009-2011 metų programos “ ir jos priemonių pristatymui. Pranešime buvo kalbama bei diskutuojama apie gerąją užsienio šalių praktiką.
 
Antrąjį pranešimą skaitęs Algirdas Davidavičius gilinosi ir ieškojo būdų kaip pagerinti socialinį kontaktą su politiniais oponentais. Jo pranešimas taip ir vadinosi „Socialinis dialogas su homofobija”. Jame įvairiais rakursais lektorius nagrinėjo ir atspindėjo mūsų visuomenėje  esamą situaciją. Galimybes rinktis kokią poziciją dialoge užimame. Pakankamai skvarbiai ir įtikinamai pranešime skambėjo kritinio mąstymo svarba bei asmeninis, jausminis indėlis, kuris gali padėti ieškant kompromisų su oponentais.
Darbo grupelėse metu nemažai dėmesio teko Teisės aktų ginančių LGBT asmenis praktiniam, pakankamam neveiksnumui. Dialogo ir supratimo, tarp politikų ir LGBT asmenų interesus ginančių organizacijų, stoka. Išryškėjo dideli, baziniai skirtumai tarp Europos sąjungos ir Lietuvos respublikos teisinių įsipareigojimų ginti seksualinių mažumų teises.
Taip pat pristatytos rekomendacijos dėl diskriminavimo apraiškų mažinimo Lietuvoje. Diskusijoje daugelis dalyvių pasisakė už glaudesnį įvairių Nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą.
Diskusijų metu įvardintos temos, kurioms mūsų visuomenė dar toli gražu per menkos savimonės, kad konstruktyviai diskutuotų. Tarp jų paminėtos tokios temos kaip pamatinės žmogaus ir piliečio teisės -“žmogaus orumas”,  ilgalaikiai suaugusių asmenų tarpusavio įsipareigojimai – “partnerystė ir santuoka”, besąlygiškas rūpestis augančia ir ateinančiomis kartomis – “šeima”, atsakingas, nežalojantis santykis su kitu – “santūrumas” ir “padorumo ribos”. Tai be galo naudinga medžiaga, kuria kiekvienas bendruomenės narys gali naudotis kaip gairėmis diskusijoms savo aplinkoje.
Kad ne tik politinis bendradarbiavimas, bet ir kasdieninis bendravimas būtų produktyvesnis ir kokybiškesnis – buvo pasiūlyti paprasti, bet „veikiantys“ saugikliai, kurie gali padėti užtikrinti informacijos priimamumą: nekaltinti, vengti sarkazmo, nesigailėti.
Seminaro finalinė frazė išlydėjusiu susirinkusiuosius namo dažną privertė permastyti savo pačių baimes:
“Visus pasikeitimus, kuriuos nori matyti kitųose, pirmiausiai siek pademonstruoti pats savo nuosekliu elgesiu, bendravimu, kritiniu mąstymu ir pro-aktyvia veikla [perfr. Martin Buber].”
e-solution: gaumina